Europos talentų

Stabilumo mechanizmas

Migracija kaip

problema

“ Migracija yra įvardyta kaip vienas didžiausių XXI amžiaus geopolitinių iššūkių. Per didelė migracija nėra patraukli ne tik žmonių netenkančioms, tačiau ir didelius imigrantų srautus priimančioms ES šalims. Negalime nuleisti nemačiomis ilgalaikę žalą kilmės valstybei ir jos pažangos galimybėms ateityje, kurią didžiuliai vienpusiai migracijos srautai sukelia. Dėl migracijos naujos ES narės netenka ne tik darbo jėgos, bet svarbiausia – talentų, kūrybinio potencialo, ateities kartų. Senosios ES narės, nors joms migracija ekonomiškai naudinga, patiria socialines ir kultūrines įtampas. Nevaldoma migracija kalta, kad įvyko Brexitas. ”os talentų Stabilumo mechanizmas

Lietuvos migracija lieka 

pavojingame lygije

“ Per paskutiniuosius 15 m. Lietuvos piliečių neto migracija iš viso buvo -433,4 tūkst žmonių Dėl neigiamos neto migracijos Lietuvos gyventojų skaičius kasmet sumažėdavo apie 1 proc. Paskutiniuosius 15 m. (2004 m. – 2018 m.) vidutinė Lietuvos gyventojų neto migracija buvo -28,5 tūkst. ”

Lietuvos neto

migracija

Migracija Lietuvoje gali būti valdoma

Emigracija nėra duotybė, problema, kurios negalime įveikti. Talentų ir darbo jėgos migracijos klausimai yra aktualūs visoms Europos sąjungos valstybėms, todėl juos spręsti privalome visi kartu. Panašiu būdu ES sprendžia kitas problemas. Pavyzdžiui, Europos stabilumo mechanizmas (European Stability Mechanism) padeda šalims įveikti finasinius stresus, o ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (The EU emissions trading system) padeda kovoti su klimato kaita.

• Mūsų pasiūlymas Europos talentų stabilumo mechanizmas

Europos Sąjungoje siūlome sukurti „Europos Talentų Stabilumo Mechanizmą“ (“European Talent Stability Mechanism“). ETSM – tai fondas, kuris užtikrintų, kad valstybės, kurios kenčia nuo didelės gyventojų emigracijos, gautų nustatyto dydžio finansinę paramą gerai apmokamų darbo vietų subsidijavimui. Toks fondas ilgainiui padėtų stabilizuoti ES migracijos srautus. Tai visiškai naujas ir originalus pasiūlymas, kurį siūlome įdiegti ir išmėginti pirmiausia ES šalyse. Po to jis galėtų būti civilizuotas instrumentas spręsti migracijos keliamas įtampas visame pasaulyje.

Kodel šis pasiūlumas svarbus Europos Sąjungai

Vienos iš kertinių ES projekto vertybių ir siekinių – solidarumas ir sanglauda, kad ES valstybės pasiektų panašų pažangų išsivystymo lygį. Tačiau sanglauda negali įvykti, jeigu dalis valstybių nuolat netenka ženklios dalies savo gyventojų, ir išlavinę juos, rūpinęsi jų sveikatos apsauga, atiduoda jas labiau pasiturinčios, kurios ir taip gali mokėti geresnį atlyginimą, o dar ir gauna kitų, neturtingesnių valstybių išugdytus darbuotojus. Tos lėšos, kurios turėtų grįžti po mokyklos ir universiteto dirbti  pradėjusių jaunų žmonių mokesčių pavidalu į švietimo ir sveikatos apsaugos sistemas, lieka labiau pasiturinčiose Sąjungos narėse. Jeigu Europos Sąjunga rimtai žiūri į sanglaudą, jeigu tai nėra vien gražus lozungas, kuriuo senosios narės dangsto eksploatacines užmačias Rytų Europos valstybių atžvilgiu, tuomet būtina sukurti korekcinį mechanizmą. Tai nėra išmaldos prašymas, o naujas teisingumo (equity) standartas kalbant apie migraciją. Laisvas žmonių judėjimas nėra paneigiamas, tačiau jis neturėtų tapti turtingesnių valstybių eksploataciniu įrankiu. ETSM yra toks mechanizmas, kuris užtikrina laisvą žmonių judėjimą, tačiau taip, kad jis permanentiškai nesužalotų mažiau pasiturinčių valstybių pažangos galimybių. Šiomis idėjomis jau dabar yra susidomėję kitų ES valstybių, kurios susiduria su panašiomis problemomis – Rumunijos, Lenkijos, Slovakijos – politikai. Mes čia galime turėti plačią koaliciją iš šalių, kurios nori siekti pažangos ir kurioms neleidžia nuolatinis demografinis nukraujavimas.

ETSM veikimo principas

Įnašai

Visos ES narės moka įnašus į ESTM fondą

Kritinė

migracija

Susitariama dėl kritinės neto migracijos ribos kiekvienai valstybei.

Išmokos

Jeigu valstybė peržengia kritinę neto migracijos ribą, ji pradeda gauti išmokas, kurių dydį lemia migracijos mastai ir darbo darbo kaštų rodikliai.

Darbo

vietos

Išmokos naudojamos kurti ar subsidijuoti aukštos vertės darbo vietas. Darbo vietų kūrimas skatina grįžtamuosius srautus ir situacija stabilizuojasi.

ETSM Fondo kapitalą turėtų sudaryti visų ES valstybių narių įnašai, kurie būtų apskaičiuojami pagal atitinkamos šalies bendro gyventojų skaičiaus ir bendrojo vidaus produkto visoje ES dalį (tokiu būdu ap-skaičiuojami ES valstybių narių įnašai į Europos Centrinio Banko kapitalą).

Valstybių į Europos Talentų Stabilumo Mechanizmą

Kiekvienoje  ES valstybėje turėtų būti nustatyta toleruotina neto migracijos riba. Migracijai valstybėje peržengus nustatytą ribą, iš ETSM automatiškai būtų nukreipiami finansiniai resursai subsidijuoti gerai apmokamų darbo vietų kūrimui. Toleruotina neto migracijos riba Lietuvoje galėtų būti nustatyta ties 15 tūkst. gyventojų riba arba 0,5 proc. visų gyventojų skaičiaus.

Toleruotina neto

migracijos riba Lietuvoje

FINANSINIAI RESURSAI IŠ ETSM VALSTYBEI, KURI NUKENTĖJO NUO GYVENTOJŲ SKAIČIAUS SUMAŽĖJIMO, TURĖTŲ BŪTI PASKIRTI ATSIŽVELGIANT Į ATITINKAMOS VALSTYBĖS GYVENTOJŲ NETO MIGRACIJOS SKAIČIŲ VIRŠ TOLERUOTINOS RIBOS IR VIDUTINĮ ATLYGINIMĄ TOJE ŠALYJE

Gerai apmokama darbo vieta turėtų būti vertinama, kaip 2

vidutiniai darbo užmokesčiai.

Finansinių resursų iš Europos Talentų Stabilumo Mechanizmo paskirstymo pavyzdys

Valstybių . įnašai iš Europos Talentų Stabilumo Mechanizmo paskirstymo pavyzdys

* 2018 IV ketv.

Visa finansinė parama turėtų būti skirta išskirtinai aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimui ir/ar subsidijavimui.

Tai ilgainiu padėtų stabilizuoti neigiamai ES ekonomiką veikiančią migraciją.

Dabartinė ES fondų lėšų paskirstymo sistema nėra efektyvi

“ 2014 – 2020 m. ES fondų parama nėra pakankamai kryptingai orientuota į produktyvumo augimą ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą. Ji neužtikrina, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje greitu metu priartės prie ES vidurkio. Pernelyg didelė ES paramos dalis yra skiriama “investicijoms į asfaltą”, tai yra nukreipiama į neperspektyvias sritis (pvz. mažai naudojama infrastruktūra regionuose). Tai yra viena didžiausių ES konkurencingumo problemų, kurią privalome spręsti drauge su visomis ES valstybėmis. ”

ES fondų lėšų paskirstymas Lietuvoje (mln. eur)

Šaltinis: Nuoroda

Visuomeninė organizacija asociacija „Lemiamas šuolis“

Juridinio asmens kodas 305192995

J. Basanavičiaus g. 20-11, LT-03224 Vilnius

info@lemiamassuolis.lt

Privatumo politika

  • Facebook
  • YouTube
  • Instagram